Pereiti prie pagrindinio turinio
Tava Oga
  • Pradžia
  • Parduotuvė
  • Tinklaraštis
  • Kontaktai
  • LAT
  • Lietuvių
  • Eesti

Naujausi įrašai

  • Arbūzų auginimo plėtra SIA „Tava Oga“
    29. bal. 2026
  • Nuo kelių sėklų iki tūkstančių augalų: Emīls – jauniausias stambus arbūzų augintojas Latvijoje
    15. lapkr. 2025
  • Arbūzų augintojas Emīls Nils: ir šiemet nepasiduodu
    15. lapkr. 2025
  • Arbūzų augintojai sunerimę: šiemet derliaus gali ir nebūti
    15. lapkr. 2025
  • Žemės istorijos. Emīls Nils Gaišprātis
    24. saus. 2025
  • Įteikti Jelgavos savivaldybės metų verslo apdovanojimai
    21. gruod. 2024
  • Arbūzus augina nuo pat vaikystės
    21. gruod. 2024

Kategorijos

  • Auginimas ir derlius
  • Tava Oga istorijos
  • Naujienos ir projektai

Arbūzų auginimo plėtra SIA „Tava Oga“

2026-04-29, Komentarų nėra

Tava_Oga_ELFLA_publicitate_aizpildita__1_.jpg

SIA „Tava Oga“ įgyvendina projektą „Arbūzų auginimo plėtra SIA Tava Oga“. Projekto tikslas – plėtoti įmonės žemės ūkio veiklą, modernizuojant arbūzų auginimo procesą ir įsigyjant techniką bei įrangą, reikalingą efektyviau paruošti laukus, prižiūrėti pasėlius, purkšti ir transportuoti derlių.

Įgyvendinant projektą planuojama sumažinti rankų darbą, padidinti darbo našumą, pagerinti auginimo proceso efektyvumą ir skatinti tolesnę įmonės plėtrą. Projektas įgyvendinamas gavus Europos Sąjungos finansinę paramą, Latvijos žemės ūkio ministerijos (Zemkopības ministrija) ir Kaimo paramos tarnybos (Lauku atbalsta dienests) paramą.

Nuo kelių sėklų iki tūkstančių augalų: Emīls – jauniausias stambus arbūzų augintojas Latvijoje

2025-11-15, Komentarų nėra

Gundega Gaujere, 2025 m. rugsėjo 29 d.

Nuo kelių sėklų iki tūkstančių augalų: Emīls – jauniausias stambus arbūzų augintojas Latvijoje

NUOTRAUKA: GUNDEGA GAUJERE

Šeštadienio rytas, ore jau juntamas rudens vėsumas. Emīls seniai pabudęs ir skubėjęs į lauką atrinkti geriausių arbūzų, kuriuos veš į turgų. Kiekvieną vaisių jis atidžiai stuksi, nuvalo, o į krepšius patenka tik patys ypatingiausi. Lauke dar daugybė arbūzų, tačiau Emīls sako, kad sezonas jau artėja prie pabaigos. Nepaisant ankstyvo kėlimosi ir sunkių vaisių nešiojimo, jo akyse matyti atsidavimas ir pasididžiavimas savo užaugintu derliumi.

Už šio didelio arbūzų lauko stovi vos 17 metų jaunuolis. Emīls Nils Gaišprātis yra jauniausias stambus arbūzų augintojas Latvijoje. Šiemet jo įmonė „Tava Oga“ sparčiai išaugo: prieš šešerius metus jis turėjo penkis arbūzų augalus, o šį sezoną jų jau penki tūkstančiai.

Arbūzus Emīls pradėjo auginti būdamas dešimties: „Mintis auginti arbūzus kilo, kai stovėjau parduotuvėje prie sėklų lentynos. Norėjau ką nors auginti, bet nežinojau ką, kol akį patraukė arbūzų sėklų pakelis. Pasėjau sėklas, išpikiavau daigus, pasodinau juos šiltnamyje, rūpinausi ir auginau, kol supratau, kad man tai patinka ir noriu tuo užsiimti.“

Sezono pabaigoje, kai Emīls sukako vienuolika, jis pirmą kartą paragavo savo užauginto arbūzo: „Pirmaisiais metais, neturėdamas patirties ir žinių, užauginau skaniausią arbūzą, kokį buvau valgęs. Tada jau nebegalėjau sustoti.“

Emīls aiškiai sako, kad pradėdamas auginti arbūzus nesiekė uždirbti ar kurti verslo, o norėjo įgyvendinti savo tikslą: „Didžiausias mano gyvenimo tikslas yra būti naudingam visuomenei. Jaučiuosi labai prasmingai, nes galiu to siekti augindamas arbūzus.“

Ketverius metus Emīls pažino arbūzų kultūrą. Iš pradžių aplinkiniai į jį žiūrėjo gana skeptiškai, nes netikėjo, kad Latvijoje galima užauginti arbūzų, juolab tokių saldžių.

Jaunuolio sėkmės raktas – aiškiai užsibrėžti tikslai

Pavasarį ir rudenį Emīls derina darbus lauke su mokslais: „Labai sunku derinti mokyklą ir verslą, nes visą laiką reikia galvoti, kuris darbas svarbesnis. Vidurinė mokykla nėra privaloma, bet mokslų tikrai neatsisakysiu, nes turiu ilgalaikių tikslų, kuriems reikia žinių.“

„Mano tikslai aiškūs, žinau, ko noriu, ir to siekiu. Manau, tai yra sėkmės raktas ir tuo skiriuosi nuo kitų bendraamžių.“ Emīls sako, kad kiekvienas turi savo pomėgių, o jo pomėgis yra arbūzų auginimas.

Emīls nejautė aplinkinių jaunuolių nesupratimo dėl savo pomėgio. „Nesu tokioje aplinkoje, kurioje manęs nesuprastų. Aplink mane yra supratingi, veiklūs jaunuoliai, kurie patys turi savo užsiėmimų, todėl į mano pomėgį žiūri teigiamai.“

Jaunuolis sako, kad pats visko išmoko apie arbūzus, o patikėti šį darbą kitam žmogui ir jį išmokyti būtų labai sunku. Tėtį į įmonės veiklą jis įtraukė tik praėjusį sezoną, per arbūzų derliaus nuėmimą. Visus kitus darbus atlieka pats: užaugina daigus, juos pasodina ir prižiūri, nuima derlių, parduoda arbūzus ir pats tvarko įmonės apskaitą. „Kelionė į turgų ir mokyklą trunka maždaug valandą ar pusantros. Pakeliui kompiuteriu rengiu važtaraščius ir sąskaitas.“

Šį sezoną subrendę tikslai

Prieš metus jaunuolis užaugino 3000 daigų ir 11 arbūzų veislių, o šiemet – 5000 daigų ir 25 veisles. „Vienas arbūzo augalas vidutiniškai užaugina du ar tris arbūzus. Taip būtų galima suskaičiuoti apie 100 tonų, bet iš tikrųjų mūsų yra tik du. Kiek sugebame padaryti, jau kitas klausimas.“

Šiemet, be visų kitų darbų, Emīls taip pat aktyviai pradėjo kurti turinį „Instagram“ ir „TikTok“ platformose. Savo vaizdo įrašuose jis rodo, kaip iš sėklos užauga arbūzas. „Man labai svarbu reklamuotis, kad žmonės negalvotų, jog arbūzai atvežti iš Italijos. Kai jie užauga ir nuvežu juos į turgų, daugelis nežino, kad tokių arbūzų galima užauginti ir Latvijoje.“ Emīls sako, kad žmonėms sunku patikėti, jog Latvijoje gali užaugti 16 kilogramų sveriantis arbūzas. Pernai jam toks užaugo, o šį sezoną didžiausias vaisius svėrė 14 kilogramų.

Jaunuolio teigimu, reikia paneigti stereotipą, kad geriausi arbūzai užauga tik pietuose. „Latvijoje arbūzams palankūs temperatūros svyravimai. Šilumos ir vėsos kaita suteikia arbūzams saldumo. Ne veltui Latvijos braškės tokios skanios. Tas pats ir su arbūzais, nes kintanti temperatūra padeda jiems tapti saldiems.“

Dėl socialinių tinklų šį sezoną Emīlio arbūzų galima įsigyti ir „Stockmann“ parduotuvėje: „Šiemet pirmą kartą susikūriau „TikTok“ paskyrą ir, manau, socialiniai tinklai šiandien yra tarsi vizitinė kortelė. Vieną dieną man paskambino iš „Stockmann“ ir pasakė, kad mane pastebėjo „TikTok“ ir norėtų savo parduotuvėje prekiauti mano arbūzais.“ Emīls pasakoja, kad „Stockmann“ nupirko daugiau nei tūkstantį kilogramų jo užaugintų arbūzų.

Šį sezoną Emīls taip pat bendradarbiavo su darželiu ir mokyklų maitinimo įmonėmis, o arbūzų nuvežė paragauti ir senelių globos namų gyventojams.

Kova su kruša, lietumi ir mokesčiais

Šių metų birželį Latviją užklupusi kruša pakenkė ir Emīlio arbūzams: „Krušos ledėkai buvo nedideli, didžiausi – žirnio dydžio. Arbūzai buvo ką tik užmezgę vaisius, maždaug graikinio riešuto ar serbento dydžio, o kruša juos deformavo. Tokio dydžio buvo ne visi arbūzai, tik vienos veislės, ir šiemet jie neužaugo.“

Po to, kas nutiko, Emīls nepasidavė ir toliau dirbo: „Buvo labai liūdna, bet nesustojau, vis tiek važiavau į lauką, ravėjau ir dariau viską, kad kiti arbūzai užaugtų. Šiemet turėjome didesnių planų: norėjome čia pastatyti prekybos namelį, įrengti arbūzų sandėlį, pagaminti reklamos iškabų ir pakviesti žmones atvykti. Tačiau po birželio 19-osios krušos nebeturėjome tam papildomų lėšų ir negalėjome šių planų įgyvendinti.“

Emīlio teigimu, dabartinė padėtis dėl PVM tarifų ir draudimo jo derliui nėra palanki: „Latvijoje užaugintiems vaisiams, uogoms ir daržovėms taikomas sumažintas 12 procentų PVM tarifas, o mano paties auginamiems arbūzams taikomas 21 procento PVM, nes teigiama, kad tai Latvijai nebūdinga kultūra. Tačiau šiemet Kaimo paramos tarnyboje buvo įregistruota apie 30 hektarų Latvijoje auginamų arbūzų.“

„Didžiausias nepatogumas yra tai, kad arbūzų laukų negalima apdrausti. Neprašome drausti nuo lietaus ar ankstyvų šalnų, tik norime galimybės apsidrausti nuo krušos, nes investuotos labai didelės lėšos, o vienu akimirksniu viską gali sunaikinti. Tai labai liūdna.“

Ateities vizijose Latvija – ir arbūzų kraštas

Emīls nori išmokyti arbūzus auginti ir kitus, kad kiekvienam norinčiam pavyktų. Jis sako, kad nieko nelaiko konkurentu ir neslepia savo idėjų, nes mano, kad Latvija galėtų tapti arbūzų auginimo lydere. „Dabar turiu ir internetinę parduotuvę, kurioje siūlau įsigyti profesionalių sėklų, visų veislių, kurias pats auginu. Mano didelis tikslas – sukurti platformą, kurioje kiekvienas norintis galėtų užauginti arbūzų. Vis dar neatmetu minties įkurti kooperatyvą ar asociaciją. Galbūt visi augintojai galėtume susivienyti, turėti didesnius kiekius ir daugiau darbo jėgos bei eksportuoti arbūzus.“

Paklaustas apie kitų metų planus ir daigų auginimą, Emīls trumpai atsako: „Jei dirbsiu su meile, viskas bus gerai.“

Šiuo metu Emīls arbūzų auginimą mato kaip prioritetą ir ateityje: „Man nėra kitos kultūros, kuri būtų tokia brangi kaip arbūzų auginimas. Negaliu to iki galo vadinti hobiu, nes tai daugiau nei hobis, tai širdies reikalas.“ Tačiau savo profesinę ateitį jis sieja su politika, greičiausiai ekonomikos klausimais, nes šioje srityje turi daug žinių.

Po pokalbio Emīls, negaišdamas nė sekundės, skuba atgal prie darbų. Pro šalį važiuojantys vairuotojai pamojauja Emīliui ir jo tėčiui. Už posūkio dviračiu važiuoja garbaus amžiaus moteris, kuri, kaip įprasta, ryte aplankė Emīlį ir namo krepšelyje vežasi arbūzą. Šio vaikino pomėgis vietos žmonėms tapo kasmet vertinama tradicija.

https://tv3.lv/dzivesstils/darzs-un-maja/no-piecam-seklinam-lidz-tukstosiem-stadu-emils-ir-jaunakais-arbuzu-lielsaimnieks-latvija/

Arbūzų augintojas Emīls Nils: ir šiemet nepasiduodu

2025-11-15, Komentarų nėra

Sandra Leitāne ir Andris Pāns, „ReTV“, laida „Mājā un sētā“
2025 m. liepos 25 d.

Arbūzų laukas Jelgavos savivaldybėje, kuriame lietingą vasaros dieną auga tūkstančiai daigų.
Arbūzų laukas Jelgavos savivaldybėje.

Vasaroms šylant, Latvijoje vis dažniau auginami arbūzai, melionai ir kiti egzotiniai vaisiai bei daržovės. Ši vasara mūsų nelepina, o ypač tai jaučia arbūzų augintojai. Emīls Nils Gaišprātis iš Jelgavos savivaldybės arbūzų auginimo patirtį kaupia jau šeštus metus ir nepasiduoda ir šiemet.

Emīls Nils Gaišprātis arbūzus pradėjo auginti Vilcės valsčiuje, Jelgavos savivaldybėje, prieš šešerius metus, dar mokydamasis pagrindinėje mokykloje. Iš pradžių tai buvo keli daigai namų sode, o pastaraisiais metais – jau tikras laukas. Šiemet arbūzais apsodintas maždaug vienas hektaras žemės, kuriame auga kiek daugiau nei penki tūkstančiai daigų.

Tačiau ši vasara šilumą mėgstantiems augalams nepalanki. Emīls Nils vardija visą puokštę ligų, su kuriomis šiemet teko susidurti: „Fuzariozinis vytulys, antraknozė – visa ligų grupė, o dabar jau nieko nebepasodinsi. Štai lauke matyti vytulys, keli augalai žuvo.“

Birželį arbūzų lauką vietomis apgadino kruša, o filmuojant reportažą smarkiai lijo. Nors buvo liepos vidurys, mažų arbūzų buvo matyti tik kai kur, o kitose lysvėse dar žydėjo gėlės ir mezgėsi vaisiai. Visą vasarą teko kovoti ir su įvairiomis arbūzų ligomis, pasakoja augintojas Emīls Nils Gaišprātis:

„Dėl drėgmės ir nepalankių oro sąlygų iš pradžių mūsų arbūzus užpuolė miltligė, o vėliau – alternariozė, arba sausligė. Kovojome, naudojome vario ir cinko preparatą. Vis dėlto renkamės naudoti biologinius preparatus. Jų gali įsigyti ir mažų sodų šeimininkai, jie būna įvairios talpos. Jie toksiški ligų sukėlėjui, bet laikomi trąša ir augalui naudinga priemone. Juos galima naudoti dabar ir visą sezoną. Tik nerekomenduočiau naudoti arbūzams žydint, nes preparatas gana stiprus ir augalai gali žūti. Geriau elgtis atsargiai ir purkšti vakare, kai žiedai jau užsivėrę.“

Emīls Nils juokiasi, kad tai mitas, esą arbūzą užtenka pasodinti, palaistyti ir jį galima pamiršti. Net ir palankią vasarą, kai augalų nekankina įvairios ligos, jais reikia tinkamai rūpintis: „Laistome, o lauką iš viso palaistėme 200 000 litrų vandens. Arbūzus reikia laistyti retai, bet gausiai, ir per kiekvieną laistymą verta įpilti trąšų. Nors arbūzas priklauso moliūginių šeimai, jis nėra agurkas. Arbūzui nepatinka, kai laistoma ant lapų, nes drėgmės perteklius skatina ligas. Šiemet Latvijos rinkoje pasirodė puikios, specialiai arbūzams skirtos trąšos. Kai pamačiau jų sudėtį, ji mane sudomino, ir tikrai galiu pasakyti, kad tai puikios trąšos.“

„Mitas, kad arbūzą reikia pasodinti, palaistyti ir galima pamiršti.“

Kaip aiškina Emīls Nils, kada laistyti arbūzus galima nustatyti specialiu drėgmės matuokliu: įbedus jį į žemę, matyti, ar dirva sausa, ar drėgna. Jaunasis augintojas bandė arbūzų lauką beveik visai neravėti ir ravėti, tačiau padarė išvadą, kad ravėti reikia ir arbūzus. Kai jie suauga, purenti dirvos jau nereikėtų, nes saulėtą dieną vaisiai gali nudegti: „Pernai pastebėjome, kad trijose piktžolėmis apaugusiose vagose arbūzai taip ir liko, nes nebuvo saldūs, o kiti buvo saldūs. Net saldesni už importuotus.“

Vaikinui patinka eksperimentuoti su arbūzų veislėmis, todėl kasmet sodinamos skirtingos veislės. Jau išryškėjo ir tos, kurios geriausiai tinka permainingoms Latvijos sąlygoms ir kartu yra skanios.

Emīls Nils Gaišprātis pasakoja, kad šiemet pasodino 25 veisles: „Kol kas matyti, kad arbūzai juoda žieve auga prasčiau, tačiau arbūzų klasika yra veislė Bedouin, kuri visada tarp geriausių. Šiemet tokiomis sąlygomis geriausiai auga ir veislė Primagold. Ji užmezgė daugiausia vaisių.“

Arbūzų auginimas Jelgavos savivaldybėje.

Arbūzų auginimas Jelgavos savivaldybėje.

Arbūzai geriausiai auga, kai oro temperatūra siekia 23–25 laipsnius. Emīls Nils tikisi, kad rugpjūtis ir rugsėjis bus palankūs šilumą mėgstantiems augalams ir kad šiemet arbūzai prinoks, nors ir vėliau, bei džiugins derliumi.

https://retv.lv/daba/arbuzu-audzetajs-emils-nils-ari-sogad-rokas-nenolaizu/

Arbūzų augintojai sunerimę: šiemet derliaus gali ir nebūti

2025-11-15, Komentarų nėra

Renāte Meldere, specialiai „Delfi“
2025-07-22

Nuotrauka: privatus archyvas

Nuotrauka: privatus archyvas

Šie metai nepalankūs arbūzų derliui: šaltas pavasaris, užsitęsęs lietus ir saulės trūkumas sulėtino ir daigų dygimą, ir prognozuotą derliaus nuėmimą. Ūkio „Padegas“ vadovė Sandra Icaka ir SIA „Tava Oga“ įkūrėjas Emīls Nils Gaišprātis portalui „Delfi“ pasakoja apie šiemet arbūzus užklupusius iššūkius – nuo tūkstančių nesudygusių daigų iki ligų ir nerimo, kad derliaus gali visai nebūti.

https://www.delfi.lv/bizness/37264250/biznesa_vide/120080678/arbuzu-audzetaji-satraukti-sogad-razas-var-ari-nebut

Žemės istorijos. Emīls Nils Gaišprātis

2025-01-24, Komentarų nėra
Emīls Nils Gaišprātis
https://replay.lsm.lv/lv/skaties/ieraksts/ltv/346554/zemes-stasti-emils-nils-gaispratis

Galbūt mes pirmie filmuojame būsimą Latvijos valstybės prezidentą. Emīls tai pasako aiškiai ir be arogancijos. Prieš penkerius metus jis pirmą kartą pasėjo sėklą į žemę, o šiandien jo arbūzų pažiūrėti atvyksta žmonės kone iš visos šalies. Jis nėra turtingas, bet jo širdis turtinga. „Žaliuosius pirštelius“ jam perdavė močiutė, kuri dabar kartu su anūku tapo „TikTok“ kaimo žvaigžde. Jis pasakoja, rodo ir moko kitus apie arbūzų auginimo Latvijoje ypatumus, rašo derliaus dienoraščius ir dėlioja būsimus ūkio verslo planus. Šį „Žemės pasakojimą“ filmavome derliaus nuėmimo metu, kai iš Emīlo lauko buvo išvežamos tonos arbūzų. „Aš nemirsiu už Latviją, aš gyvensiu dėl Latvijos“, – sako jis ir toliau ravi eilę. Beje, Emīls dar tik mokinys.

Įteikti Jelgavos savivaldybės metų verslo apdovanojimai

2024-12-21, Komentarų nėra
Emīls Nils Gaišprātis ir arbūzų auginimas

Vertinimo komisijoje dalyvavo ir kaimo partnerystės asociacija „Lielupe“, siekianti už kiekvienos pradedančios įmonės įžvelgti sėkmės istoriją ir paskatinti įmones dalyvauti įvairiuose projektuose. Šiemet asociacija nusprendė savo specialųjį apdovanojimą skirti energingam ir entuziastingam šešiolikmečiui Emīlsui Nilui Gaišprātisui iš Vilcės valsčiaus, kuris pradeda savo verslą augindamas ir parduodamas arbūzus. Pirmąjį arbūzą Emīls Nils pasėjo būdamas vos vienuolikos. Dabar jis turi hektaro dydžio arbūzų lauką, kuriame augina dešimt skirtingų veislių arbūzus. Derlius, kurio didžioji dalis patenka į Rygos naktinį turgų, jau skaičiuojamas tonomis. Arbūzų versle Emīlsui Nilui padeda tėtis. Galima manyti, kad pagrindinis ūkio šeimininkas yra tėtis, tačiau taip nėra: didžiausias arbūzų augintojas entuziastas yra Emīls Nils, o tėtis labiau atlieka techninius darbus. Ir tėvas, ir sūnus pripažįsta, kad šios uogos ne tik turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, bet yra ir gana lepios. Darbas su arbūzais prasideda jau balandį, kai sėjamos sėklos. Vėliau daigai sodinami lauke, tada prasideda priežiūros ir rezultatų laukimo metas. Jaunasis arbūzų augintojas pasakoja, kad ateityje planuoja užsiimti ir arbūzų perdirbimu, pavyzdžiui, gaminti arbūzų sirupą bei cukatus.

https://www.jelgavasnovads.lv/lv/konkursa-laureati-2024-gada

Arbūzus augina nuo pat vaikystės

2024-12-21, Komentarų nėra
  • Sandra Leitāne, „ReTV“
Emīls Nils Gaišprātis arbūzų lauke

Emīls Nils Gaišprātis iš Vilcės valsčiaus, Jelgavos savivaldybėje, pirmąjį arbūzą pasėjo būdamas vos vienuolikos. Dabar Emīls Nils yra šešiolikos, o jo arbūzų laukas užima hektarą. Kodėl jis pasirinko arbūzus?

„Jau prieš penkerius metus žinojau, kad turiu „žaliuosius pirštelius“. Daržininkavau su močiute, padėdavau jai sėti ir sodinti. Atėjus derliaus nuėmimui paaiškėjo, kad mano pasėti ir pasodinti augalai užaugo geriau. Tada galvojau, ką galėčiau auginti pats, kokia galėtų būti mano niša. Nuėjau prie sėklų lentynos parduotuvėje ir žiūrėjau į pakelius. Galvojau, galvojau, kol akys užkliuvo už arbūzų sėklų pakelio. Nusipirkau, pasėjau, pasodinau šiltnamyje – užaugo devynių kilogramų arbūzas. Labai skanus, nors neturėjau jokių išankstinių žinių. Tiesiog išbandžiau atsitiktinai.“

Jaunasis arbūzų augintojas prisipažįsta, kad arbūzus mielai valgo, tačiau tikrai nėra didelis jų mėgėjas. „Tai buvo toks... Man pačiam gal buvo nedidelė staigmena, kas ten galėtų užaugti ir kaip užaugtų. Net nežinojau, kad Latvijoje auga arbūzai.“

Dabar Emīls jau gali didžiuotis hektaro dydžio arbūzų lauku, kuriame augina dešimt skirtingų veislių. Derlius jau skaičiuojamas tonomis, didžioji jo dalis patenka į Rygos naktinį turgų. Didžiuliai arbūzai turi ir trūkumų. „Žmonės mano, kad jie atvežti iš Italijos ar dar iš kažkur, bet iš tiesų užaugo Latvijoje ir yra tokie saldūs bei sultingi.“

Paklaustas, ką pasakė, kai sūnui kilo mintis auginti arbūzus, Emīlo tėtis Māris atsako: „Aš jį palaikau. Žinoma, kartais nesutariame, bet nieko tokio – išsprendžiame ir visi būname patenkinti. Kai užauga derlius ir pamatai rezultatą, širdis džiaugiasi. Ūkio šeimininkas yra jis. Kaip nuolat sakau, aš esu techninis vykdytojas.“

Ir tėvas, ir sūnus pripažįsta, kad šios uogos ne tik turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, bet yra ir gana lepios. Darbai su arbūzais prasideda jau balandį, kai sėjamos sėklos. Vėliau daigai sodinami lauke, tada prasideda priežiūros ir rezultatų laukimo metas.

Liepos pabaigoje Jelgavos savivaldybę taip pat užklupo gausūs lietūs. Arbūzų laukas nebuvo permirkęs, nes yra ant kalvelės, tačiau ieškoma galimybių apdrausti pasėlius.

Jaunasis arbūzų augintojas pasakoja, kad dalis arbūzų kol kas lieka lauke, nes rygiečiai perka tik gražias dideles uogas. Todėl svarstoma, kam arbūzus tiekti perdirbti. Ateities planuose – pastatyti savo perdirbimo įmonę ir, pavyzdžiui, gaminti arbūzų cukatus. Jau dabar galvojama ir apie asortimento įvairovę, todėl viename lauko pakraštyje bandoma auginti melionus.

Emīls Nils pasakoja: „Įkvėpimo sėmiausi iš Andrejo, kuris augina Garcieme. Jis augina ir arbūzus, ir melionus, bet daugiausia dėmesio skiria melionams. Šiemet ir aš pabandžiau pasodinti melionų, bet, matyt, pasirinkau ne tas veisles – vėlyva veislė prinoksta vėliau, o melionai sugeria daug vandens ir trūkinėja. Jie tarsi kempinės, todėl vėlyvos veislės nelabai tinka. Vis dėlto reikia ankstyvesnės.“

Šį pavasarį Emīls baigė devintą klasę, o darbus arbūzų lauke teko derinti su pasiruošimu egzaminams. Tačiau viską pavyko sėkmingai įveikti. Rudenį Emīls pradės mokytis Jelgavos Spīdalos valstybinėje gimnazijoje, o arbūzus augins ir po dešimties metų.

https://www.retv.lv/raksts/audze-arbuzus-jau-kops-bernibas

„Žalieji piršteliai“ paskatino auginti arbūzus

2024-12-21, Komentarų nėra
Emīls Nils Gaišprātis arbūzų lauke

Į Jelgavos savivaldybės Vilcės valsčių atvykstame prieš aštuonias. Vasaros atostogų metu daugelis paauglių tokią ankstyvą valandą dar saldžiai miega, bet Emīlsui Nilui Gaišprātisui tai laisviausias metas. Jo diena užimta: jis veda ekskursijas, prižiūri ir skina arbūzus, kad šie laiku pasiektų Rygos turgų.

Emīls augina arbūzus; pirmąjį pasėjo prieš penkerius metus, būdamas vos vienuolikos. Jis pasakoja, kad jau tada suprato turįs „žaliuosius pirštelius“: „Daržininkavau su močiute. Padėdavau jai sėti ir sodinti. Nuimant derlių paaiškėjo, kad mano pasėti ir pasodinti augalai užaugo geriau. Tada galvojau, ką galėčiau auginti pats ir kokia galėtų būti mano niša. Nuėjau prie sėklų lentynos parduotuvėje ir žiūrėjau į pakelius. Galvojau, galvojau, kol akys užkliuvo už arbūzų sėklų pakelio. Nusipirkau, pasėjau, pasodinau šiltnamyje – užaugo devynių kilogramų arbūzas.“

Tada jis beveik nieko nežinojo apie arbūzus, o tikrai nesiekė užsiauginti kuo daugiau sultingų ir saldžių uogų savo lėkštei. Jam tiesiog buvo įdomu, kas užaugs. Jaunasis arbūzų augintojas pasakoja, kad tuomet net nežinojo, jog Latvijos klimato sąlygomis įmanoma užauginti arbūzų.

Dabar Emīls gali didžiuotis hektaro dydžio arbūzų lauku, kuriame augina dešimt skirtingų veislių. Jis ir toliau eksperimentuoja: kasmet pasirenka pasodinti naują, įdomiai atrodančią veislę, apie kurią girdėjo gerų atsiliepimų. Jo arbūzų lauke nuolat auga klasika vadinama „Bedouin“ – jos vaisiai dideli ir dryžuoti, o minkštimas saldus ir traškus, sėklų nedaug. Šiemet pasodinta ir mažų besėklių arbūzų.

Geltonus arbūzus galima pastebėti iš tolo. Vienų minkštimas ryškiai rožinis, kitų – oranžinis. Emīls pasakoja, kad šių metų rekordas kol kas yra 16 kilogramų sveriantis arbūzas: „Anksčiau buvo 14 kilogramų, bet manau, kad lauke auga ir didesnių.“ Emīls priduria, kad didžiulės uogos turi ir trūkumų: „Žmonės mano, kad arbūzai atvežti iš Italijos ar dar iš kažkur, nes yra tokie saldūs ir sultingi, tačiau iš tikrųjų jie auga Latvijoje.“

Didžiausias Emīlo pagalbininkas ir komandos narys – tėtis Māris, palaikantis sūnų nuo pat pradžių. Hektaro dydžio lauką jie prižiūri dviese. Paklaustas, kas iš tikrųjų yra arbūzų lauko šeimininkas, Māris Gaišprātis nedvejodamas atsako: „Emīls, Emīls. Tai labiau jo laukas. Jis yra šeimininkas. Kaip nuolat sakau – aš esu techninis vykdytojas.“

https://zz.lv/zalie-pirkstini-aizved-pie-arbuzu-audzesanas/

Emīls Nils Gaišprātis, jauniausias stambus arbūzų augintojas

2024-12-21, Komentarų nėra
Emīls Nils Gaišprātis su arbūzais

Emīls augina ir mažus, ir milžiniškus arbūzus, kurių žievė ir minkštimas būna įvairių spalvų. Tarp Latvijos arbūzų augintojų jis turi plačiausią veislių pasirinkimą. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Laura Dumbere
Rugpjūčio 28 d., 11.55 val.

Yra sekmadienio rytas, tačiau Silakuršių arbūzų lauke Vilcės valsčiuje, Jelgavos savivaldybėje, jau renkasi pirkėjai – du automobiliai išvažiuoja, o jų vietoje atvyksta trys. Jaunasis ūkio šeimininkas pasakoja, kad klientai atvažiuoja net iš Cėsių. Spalvingi vaizdo įrašai „Facebook“ ir LTV žinių reportažas, socialiniuose tinkluose peržiūrėtas daugiau kaip 200 tūkstančių kartų, pavertė Emīlsą žvaigžde. Jo prižiūrimame lauke auga 3000 arbūzų daigų, 11 veislių, kurių žievė ir minkštimas skirtingų spalvų, taip pat geltoni ir oranžiniai arbūzai. Dabar pats derliaus įkarštis.

https://ir.lv/2024/08/28/emils-nils-gaispratis-jaunakais-arbuzu-lielsaimnieks/

Arbūzų ir melionų augintojai: šiemet Latvijoje geras derlius

2024-12-21, Komentarų nėra

Nors daugelį vis dar stebina, kad Latvijoje galima užauginti gerą ir gausų arbūzų bei melionų derlių, šių didelių uogų augintojų pamažu daugėja. Latvijos klimato sąlygomis 15 kilogramų sveriantis arbūzas jau nėra retenybė.

https://www.lsm.lv/raksts/zinas/ekonomika/12.08.2024-arbuzu-un-melonu-audzetaji-latvija-sogad-laba-raza.a564687/

Krepšelis

Krepšelis tuščias.

  • Pradžia
  • Kontaktai
  • Privatumo politika