Arbūzų augintojas Emīls Nils: ir šiemet nepasiduodu
Sandra Leitāne ir Andris Pāns, „ReTV“, laida „Mājā un sētā“
2025 m. liepos 25 d.

Vasaroms šylant, Latvijoje vis dažniau auginami arbūzai, melionai ir kiti egzotiniai vaisiai bei daržovės. Ši vasara mūsų nelepina, o ypač tai jaučia arbūzų augintojai. Emīls Nils Gaišprātis iš Jelgavos savivaldybės arbūzų auginimo patirtį kaupia jau šeštus metus ir nepasiduoda ir šiemet.
Emīls Nils Gaišprātis arbūzus pradėjo auginti Vilcės valsčiuje, Jelgavos savivaldybėje, prieš šešerius metus, dar mokydamasis pagrindinėje mokykloje. Iš pradžių tai buvo keli daigai namų sode, o pastaraisiais metais – jau tikras laukas. Šiemet arbūzais apsodintas maždaug vienas hektaras žemės, kuriame auga kiek daugiau nei penki tūkstančiai daigų.
Tačiau ši vasara šilumą mėgstantiems augalams nepalanki. Emīls Nils vardija visą puokštę ligų, su kuriomis šiemet teko susidurti: „Fuzariozinis vytulys, antraknozė – visa ligų grupė, o dabar jau nieko nebepasodinsi. Štai lauke matyti vytulys, keli augalai žuvo.“
Birželį arbūzų lauką vietomis apgadino kruša, o filmuojant reportažą smarkiai lijo. Nors buvo liepos vidurys, mažų arbūzų buvo matyti tik kai kur, o kitose lysvėse dar žydėjo gėlės ir mezgėsi vaisiai. Visą vasarą teko kovoti ir su įvairiomis arbūzų ligomis, pasakoja augintojas Emīls Nils Gaišprātis:
„Dėl drėgmės ir nepalankių oro sąlygų iš pradžių mūsų arbūzus užpuolė miltligė, o vėliau – alternariozė, arba sausligė. Kovojome, naudojome vario ir cinko preparatą. Vis dėlto renkamės naudoti biologinius preparatus. Jų gali įsigyti ir mažų sodų šeimininkai, jie būna įvairios talpos. Jie toksiški ligų sukėlėjui, bet laikomi trąša ir augalui naudinga priemone. Juos galima naudoti dabar ir visą sezoną. Tik nerekomenduočiau naudoti arbūzams žydint, nes preparatas gana stiprus ir augalai gali žūti. Geriau elgtis atsargiai ir purkšti vakare, kai žiedai jau užsivėrę.“
Emīls Nils juokiasi, kad tai mitas, esą arbūzą užtenka pasodinti, palaistyti ir jį galima pamiršti. Net ir palankią vasarą, kai augalų nekankina įvairios ligos, jais reikia tinkamai rūpintis: „Laistome, o lauką iš viso palaistėme 200 000 litrų vandens. Arbūzus reikia laistyti retai, bet gausiai, ir per kiekvieną laistymą verta įpilti trąšų. Nors arbūzas priklauso moliūginių šeimai, jis nėra agurkas. Arbūzui nepatinka, kai laistoma ant lapų, nes drėgmės perteklius skatina ligas. Šiemet Latvijos rinkoje pasirodė puikios, specialiai arbūzams skirtos trąšos. Kai pamačiau jų sudėtį, ji mane sudomino, ir tikrai galiu pasakyti, kad tai puikios trąšos.“
„Mitas, kad arbūzą reikia pasodinti, palaistyti ir galima pamiršti.“
Kaip aiškina Emīls Nils, kada laistyti arbūzus galima nustatyti specialiu drėgmės matuokliu: įbedus jį į žemę, matyti, ar dirva sausa, ar drėgna. Jaunasis augintojas bandė arbūzų lauką beveik visai neravėti ir ravėti, tačiau padarė išvadą, kad ravėti reikia ir arbūzus. Kai jie suauga, purenti dirvos jau nereikėtų, nes saulėtą dieną vaisiai gali nudegti: „Pernai pastebėjome, kad trijose piktžolėmis apaugusiose vagose arbūzai taip ir liko, nes nebuvo saldūs, o kiti buvo saldūs. Net saldesni už importuotus.“
Vaikinui patinka eksperimentuoti su arbūzų veislėmis, todėl kasmet sodinamos skirtingos veislės. Jau išryškėjo ir tos, kurios geriausiai tinka permainingoms Latvijos sąlygoms ir kartu yra skanios.
Emīls Nils Gaišprātis pasakoja, kad šiemet pasodino 25 veisles: „Kol kas matyti, kad arbūzai juoda žieve auga prasčiau, tačiau arbūzų klasika yra veislė Bedouin, kuri visada tarp geriausių. Šiemet tokiomis sąlygomis geriausiai auga ir veislė Primagold. Ji užmezgė daugiausia vaisių.“

Arbūzų auginimas Jelgavos savivaldybėje.
Arbūzai geriausiai auga, kai oro temperatūra siekia 23–25 laipsnius. Emīls Nils tikisi, kad rugpjūtis ir rugsėjis bus palankūs šilumą mėgstantiems augalams ir kad šiemet arbūzai prinoks, nors ir vėliau, bei džiugins derliumi.
https://retv.lv/daba/arbuzu-audzetajs-emils-nils-ari-sogad-rokas-nenolaizu/