„Žalieji piršteliai“ paskatino auginti arbūzus

Į Jelgavos savivaldybės Vilcės valsčių atvykstame prieš aštuonias. Vasaros atostogų metu daugelis paauglių tokią ankstyvą valandą dar saldžiai miega, bet Emīlsui Nilui Gaišprātisui tai laisviausias metas. Jo diena užimta: jis veda ekskursijas, prižiūri ir skina arbūzus, kad šie laiku pasiektų Rygos turgų.
Emīls augina arbūzus; pirmąjį pasėjo prieš penkerius metus, būdamas vos vienuolikos. Jis pasakoja, kad jau tada suprato turįs „žaliuosius pirštelius“: „Daržininkavau su močiute. Padėdavau jai sėti ir sodinti. Nuimant derlių paaiškėjo, kad mano pasėti ir pasodinti augalai užaugo geriau. Tada galvojau, ką galėčiau auginti pats ir kokia galėtų būti mano niša. Nuėjau prie sėklų lentynos parduotuvėje ir žiūrėjau į pakelius. Galvojau, galvojau, kol akys užkliuvo už arbūzų sėklų pakelio. Nusipirkau, pasėjau, pasodinau šiltnamyje – užaugo devynių kilogramų arbūzas.“
Tada jis beveik nieko nežinojo apie arbūzus, o tikrai nesiekė užsiauginti kuo daugiau sultingų ir saldžių uogų savo lėkštei. Jam tiesiog buvo įdomu, kas užaugs. Jaunasis arbūzų augintojas pasakoja, kad tuomet net nežinojo, jog Latvijos klimato sąlygomis įmanoma užauginti arbūzų.
Dabar Emīls gali didžiuotis hektaro dydžio arbūzų lauku, kuriame augina dešimt skirtingų veislių. Jis ir toliau eksperimentuoja: kasmet pasirenka pasodinti naują, įdomiai atrodančią veislę, apie kurią girdėjo gerų atsiliepimų. Jo arbūzų lauke nuolat auga klasika vadinama „Bedouin“ – jos vaisiai dideli ir dryžuoti, o minkštimas saldus ir traškus, sėklų nedaug. Šiemet pasodinta ir mažų besėklių arbūzų.
Geltonus arbūzus galima pastebėti iš tolo. Vienų minkštimas ryškiai rožinis, kitų – oranžinis. Emīls pasakoja, kad šių metų rekordas kol kas yra 16 kilogramų sveriantis arbūzas: „Anksčiau buvo 14 kilogramų, bet manau, kad lauke auga ir didesnių.“ Emīls priduria, kad didžiulės uogos turi ir trūkumų: „Žmonės mano, kad arbūzai atvežti iš Italijos ar dar iš kažkur, nes yra tokie saldūs ir sultingi, tačiau iš tikrųjų jie auga Latvijoje.“
Didžiausias Emīlo pagalbininkas ir komandos narys – tėtis Māris, palaikantis sūnų nuo pat pradžių. Hektaro dydžio lauką jie prižiūri dviese. Paklaustas, kas iš tikrųjų yra arbūzų lauko šeimininkas, Māris Gaišprātis nedvejodamas atsako: „Emīls, Emīls. Tai labiau jo laukas. Jis yra šeimininkas. Kaip nuolat sakau – aš esu techninis vykdytojas.“
https://zz.lv/zalie-pirkstini-aizved-pie-arbuzu-audzesanas/